Meilės ir meno ilgesys

Giacomo Puccini „Bohema“ Kauno valstybiniame muzikiniame teatre

Živilė Ramoškaitė

Gabrielė Bukinė Mimi padainavo ne tik gerai vokalo požiūriu, bet dar ir nepaprastai jaudinančiai, kiekvienai frazei suteikdama tinkamą emocinę raišką. Pirmo veiksmo arija ir scenos su Rudolfu bei gražusis paskutinis duetas su aukštąja do buvo atlikti be priekaištų. Atrodo, Mimi partija Gabrielės balsui ypač tinkama. Žavėjo subtili solistės vaidyba, jos siekis suteikti kuriamam Mimi portretui kuo švelnesnių bruožų, moteriškumo.

Tiesa apsimetinėjimo mene: „Bohema“

Rima Jūraitė menufaktura.lt

...G. Bukinei, regis, šis vakaras reiškė ir vaidmens debiutą. Vos prieš trejus metus VDU Muzikos akademijoje baigusi vokalo studijas, prof. Sabinos Martinaitytės mokinė į visas Lietuvos operos scenas įsiveržė staiga ir visai nemokiniškai – pamažu jaukintis scenos mažais vaidmenimis neprireikė. Šiandien G. Bukinė Lietuvos operoje išsiskiria ne tik vokalo minkštumu ir takumu, stebinančia branda, bet ir prigimtine jautrumo dovana – tiek balsine, tiek tikslia kūno kalbos pajauta. Tikrumas, tiesa – tai joje glūdinti pučinistinė duotybė, kurios net ir norėdamas turbūt neišmoktum. Bukinės Mimi – kupina spalvų, nuskaidrinanti jųdviejų su Rudolfu duetus – kviečianti ir jautriai atliepianti dialogus.

Kopimo aukštyn reljefais

Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro 35-ojo gimtadienio koncertas su Wagneriu ir Straussu

Živilė Ramoškaitė

Bukinės atliktame „Elzos sapne“ iš pirmo operos veiksmo pasakojama apie riterį, kurį sapne išvydo brolžudyste neteisingai apkaltinta Elza. Skaisti skriaudžiama būtybė laukia šio riterio įsitikinusi, kad jį siunčia dangus, jis atvykęs ją apgins ir pamils. Geros technikos, gausių vokalo spalvų ir dinaminių niuansų reikalaujanti arija buvo atlikta raiškiai ir įtaigiai. Jaunoji solistė jautėsi laisvai, drąsiai. Maloniai nustebino pati pirmoji jautriai padainuota melodija, prasidedanti gana aukštoje tesitūroje piano. (Įdomumo dėlei atkreipsiu dėmesį, kad skambėjusioje Lohengrino ir šioje Elzos arijoje Wagneris naudoja tą pačią A-dur tonaciją kaip ir operos įžangoje skambančioje Gralio temoje.) Gražaus tembro, minkštas solistės balsas sklido laisvai, užpildydamas visą salės erdvę.

Realistinis triptikas

Trijų Giacomo Puccini vienaveiksmių operų premjera Nacionaliniame operos ir baleto teatre

Živilė Ramoškaitė

Svarbiausias šioje operoje Andželikos vaidmuo, jį sukūrė dvi solistės: pirmą vakarą Gabrielė Bukinė, antrąjį – Viktorija Miškūnaitė. Solisčių balsai skirtingi, kaip ir vaidyba. Bukinė ne pirmąsyk atkreipė dėmesį į išgaunamo garso grožį, skambumą, dainavimo kultūrą, tikslų intonavimą. Ilgas frazes ji išdainuoja gražiu legato, suteikdama reikiamą spalvą ir prasmę. Svarbiausią ariją „Senza mamma“ solistė padainavo pagirtinai tiksliai ir iš tiesų jaudinančiai. Paskutinė scena su „iš dangaus nusileidusiu sūnumi“ buvo labai jautri.

Realistinis triptikas. Post scriptum

Septintasis Giacomo Puccini trijų vienaveiksmių operų spektaklis LNOBT

Živilė Ramoškaitė

Antroje operoje „Sesuo Andželika“ atkreipiau dėmesį į judrumo įgavusią muziką, įtaigesnes mizanscenas, sceninio veiksmo pakeitimus. Choro artisčių atliekamos replikos skambėjo tiksliau, raiškiau. Gabrielė Bukinė, kaip ir pirmojoje premjeroje, padainavo labai sėkmingai, gerai suvaidino sceną su kunigaikštiene ir labai jautriai – finalą.

Fetišistinės istorijos

Rima Jūraitė menufaktura.lt

Bukinė apskritai man tapo šių metų didžiausiu atradimu operos scenoje - būdama dar tik LNOBT stažuotoja, tad labai jauna soliste, šiame intensyviame, vizualiai atakuojančiame spektaklyje nė akimirkai nenuslydo paviršiais ir jautriai balsu bei kūno kalba, subtilia vaidybos plastika perteikė psichologinį charakterį.

Kitokia opera Kaune

Skaidrė Baranskaja literaturairmenas.lt

Didžiausią įspūdį iš atlikėjų paliko Gabrielė Bukinė-Fiorila. Puikus balsas ir puiki technika, juo labiau kad čia Rossini, čia bel canto. Ir taip gražiai jos balsas skamba, veriasi visos galimybės, pagražinimai lengvi, lakūs... Ji dar labai jauna, ką tik baigusi studijas, Fiorila su Violeta jos pirmieji dideli vaidmenys. Smagu, kad Kauno teatras pasitiki savu jaunimu ir būtent operoje

Garsios debiutantės opera tviska elegancija

Asta Andrikonytė

Simboliška, kad būtent ilgametės Violetos Kauno scenoje Sabinos Martinaitytės mokinė G.Bukinė pratęsė šimtametę „Traviatos“ tradiciją Kauno muzikiniame teatre. Šios solistės stiprus, gražaus tembro sopranas, nemenkos techninės galimybės, įtaiga ir gležna išvaizda – rimta paraiška sėkmingai Violetos karjerai.